BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

Nekilnojamo turto rinka: statistiškai auganti gyvenimo kokybė

2013-09-13

Ekonominė Lietuvos situacija, akivaizdžiai besikeičianti į gerą, deja, optimistiškai nuteikia ne visus. Tačiau ar tam yra pagrindo? Pavyzdys – nekilnojamas turtas. Su šia rinka susijusi statistika šalyje liudija pakylėjimą. Atsižvelgiant į tai, linksniuoti žodio „sunkmetis“ lyg ir neturėtume, tačiau įpročio galia kartais būna ypač stipri. Tam, kad pagaliau pradėtume gyventi geriau ne tik statistiškai, turėtume pakeisti požiūrį ir atsikratyti praeities krizės pančių.

Verta patikėti faktais…

Nors yra daug veiksnių, rodančių, kad finansinė Lietuvos ir šalies gyventojų padėtis taisosi, nekilnojamas turtas, tampantis vis labiau įperkamu, yra vienas stipriausių to rodiklių. Skaičiavimai kalba patys už save: būsto įperkamumas nuolat auga. Tai susiję su mažėjančiu nedarbu, taigi ir didėjančiomis pajamomis. Pasirodo, galimybių įsigyti naują būstą vis daugėja, tačiau ar visi tikime, kad tai realu? Dažnas tautietis tikrų tikriausią pesimizmą vadina realistiškumu. Tai turbūt ir yra didžiausia kliūtis, užkertanti kelią suvokimui, kad gyvenimo kokybė jau dabar yra geresnė nei buvo 2004 ir dar kelis metus po to.

… ir pasijusti vertais geresnio gyvenimo

Tiesa tokia, kad galimybių keltis į geresnės kokybės būstą atsiranda daugiau nei jomis pasinaudojančių. Nekilnojamas turtas šalyje nebebrangsta – tai faktas. Ateities prognozės taip pat nenumato kainų kilimo. Užuot pasinaudoję proga pagerinti gyvenimo kokybę, lietuviai lieka gyventi poreikius ne visiškai patenkinančiuose, senuose namuose. Psichologiniu požiūriu, čia neretai nugali tautos charakteris. Dažnai renkamės iš komforto zonos ribų išeiti neleidžiantį gyvenimo būdą. Tai ypatingai būdinga vyresnei kartai. Gyvenimas prastesnėmis nei leidžia biudžetas, tačiau, svarbiausia, pažįstamomis sąlygomis ir yra ta komforto zona, kuri atrodo saugi ir sava. Kartais lietuvių mentalitetas neleidžia patikėti, kad nusipelnėme gyventi geriau. Bereikalingas prisirišimas prie to, kas įprasta, lemia paradoksą: nekilnojamas turtas įperkamas ir prieinamas, tačiau ir toliau gyvenama senuose, byrančiuose namuose, o tai, savo ruožtu, ir neleidžia patikėti gerėjančia padėtimi. Panašu į užburtą ratą, tačiau iš jo išeiti vis dėlto galima. Gali būti nelengva, tačiau būtina keisti požiūrį: tam, kad gyvenimas iš tiesų pasirodytų geresnis, reikia nustoti skųstis, patikėti, kad jis jau gerėja, įsitikinti, kad kiekvienas yra vertas norėti ir turėti patogesnes gyvenimo sąlygas.

Rodyk draugams

Savo lizdo paieškos sostinėje

2013-08-08

Nuosavo nekilnojamojo turto paieškos vasarą ima aktyvėti. Kaip žinia, ruduo – vestuvių metas. Todėl daugybė jaunų šeimų ima jaudintis dėl to, kur reikės gyventi po didžiosios šventės. Nekilnojamas turtas Vilniuje ypač aktualus šiame mieste darbus turintiems jaunavedžiams. Tačiau tai – tikrai ne vienintelis paieškai svarbus dalykas.

Poreikių ir galimybių rėmuose

Renkantis gyvenimui naują namą ar butą, paiešką smarkiai susiaurina keli kriterijai. Tai – ieškomo būsto kaina ir plotas. Dalis jaunų šeimų renkasi kuklius vieno kambario butukus. Toks variantas dažnas, kai jaunųjų biudžetas nėra didelis. Taip pat mažas būsto plotas aktualus, kai naujas nekilnojamas turtas Vilniuje susijęs su trumpalaikiais gyvenimo šiame mieste planais. Tokiu atveju neretai pasirenkama ir būsto nuoma.

Kai sostinėje ketinama įsikurti ilgam, ieškoma didesnio gyvenamojo ploto. Dažnai ieškoma dviejų kambarių buto, truputėlį rečiau – trijų. Jei leidžia galimybės, šeimos domisi ir individualiais namais, jų statyba. Spalį ketinantis tuoktis Ovidijus pasakoja: „Planuojame turėti didelę šeimą. Vieną vaikutį jau turime. Todėl namas mums yra priimtinesnis variantas. Šiek tiek lėšų būstui turime susitaupę patys, žada padėti ir tėvai. Žinoma, be paskolos neapsieisim, bet esam pasiryžę tokiai atsakomybei.“

Patogumas – ypatingas privalumas

Nekilnojamas turtas Vilniuje, kaip ir kituose miestuose, ieškomas ir pagal patogumo kriterijų. Siekdamos sutaupyti įkurtuvėms reikiamo laiko, šeimos renkasi visiškai įrengtus butus ar namus. Renkantis įrengtą būstą, svarbus tiek įrangos funkcionalumas ir ekonomiškumas, tiek interjeras bei eksterjeras.

Jau turinčios vaikų šeimos itin didelį dėmesį skiria patogiam susisiekimui. Jos mieliau renkasi būstus, esančius netoli vaikų darželių, mokyklų. Pasirinkimui svarbūs ir netoliese esančios klinikos, prekybos centrai. Taip pat labai dažnai atkreipiamas dėmesys, ar naujas nekilnojamas turtas Vilniuje yra saugiame mikrorajone. „Norime, kad vaikams netektų ilgai keliauti iš mokyklos namo. Žinoma, šaunu, jei ir mums patiems nereikia kelias valandas kankintis spūstyse grįžtant iš darbo. Todėl ieškome būsto arčiau centro. Taip ir patogiau, ir netgi saugiau“, teigia du vaikus auginanti Nijolė.

Nuo to, ar naujasis nekilnojamas turtas Vilniuje išpildo jaunos šeimos lūkesčius, priklauso būsto jaukumas. Todėl kalbinti žmonės pataria neskubėti, gerai apsvarstyti visus variantus. „Savame lizde turi būti gera, patogu ir patiems, ir vaikams. Juk jaukūs namai – didelė vertybė. O dėl skubaus ir neatsakingo sprendimo gali tekti gailėtis ne vienerius metus“, tikina Nijolė. Taigi, laimingas šeimos gyvenimas neatsiejamas nuo rūpestingai išsirinktų namų.

Rodyk draugams

Buto pardavimo klaidos

2013-07-01

Tie, kuriems yra tekę susidurti su buto pardavimu, žino: tam reikia ir kantrybės, ir pastangų. Tai, ar butų pardavimas vyksta sėkmingai, priklauso nuo šalies ekonominės padėties, rinkos kainų, miesto, kuriame yra butas, galų gale – ir nuo buto ploto, būklės. Tačiau įtakos sėkmei turi ir apgalvoti pardavimo etapai. Verta atkreipti dėmesį į keletą dažniausių klaidų, trukdančių greitai ir už tinkamą kainą parduoti butą.
 
Norai – dar ne viskas
 
Suprantama, kad butą, kuriame gyventa ilgai, norisi parduoti kuo brangiau. Ypač, jei gauta suma bus investuota į kitą būstą. Tačiau čia slypi viena didžiausių butą parduodančiųjų klaidų: netinkama kaina. Butų pardavimas – procesas, kuriame naudojamos didelės pinigų sumos. Todėl, atrodytų, keli papildomi tūkstančiai nėra labai reikšmingi. Be to, daugeliui atrodo, jog kiek aukštesnė suma yra prielaida naudingoms deryboms.
 
Deja, pardavėjai nori parduoti kuo brangiau, o pirkėjai – įsigyti kuo pigau. Todėl labai svarbu nepervertinti buto vertės. Nustatant vertę patartina atkreipti dėmesį ne vien į buto plotą, bet ir į patalpų būklę (kada paskutinį sykį atliktas nuoseklus remontas), namo pastatymo metus, aukštą, netgi mokesčių už šildymą dydį. Buto skelbimas, kuriame nurodoma aiškiai per aukšta kaina, gali tiesiog nesulaukti jokio dėmesio. O tai lemia žymiai ilgesnį buto pradavimo laiką.
 
Skelbimo pinklės
 
Nenuostabu, kad butų pardavimas neatsiejamas nuo skelbimų gausos. Tačiau ši informavimo priemonė dažnai yra nuvertinama. Nemažai daliai pardavėjų atrodo, kad skelbime užtenka vos paminėti kainą, buto plotą, miestą. Tačiau toks skelbimas nėra efektyvus. Skelbimas – tai glaustas, bet informatyvus parduodamo buto pristatymas. Todėl šiam etapui reikėtų skirti papildomo dėmesio.
 
Viena dažniausių klaidų rengiant skelbimą yra minėta informacijos stoka. Tam, kad būtų patrauktas potencialių pirkėjų dėmesys, galima panaudoti daugybę gudrybių. Butų pardavimas yra žymiai efektyvesnis, jei nurodomi įvairūs privalumai. Skelbime galima nurodyti arti esančius prekybos centrus, įvardyti paliekamus baldus (jei butas neparduodamas tuščias), paminėti draugiškus ir ramius kaimynus. Skelbimo tekstas turi būti aiškus, nuoseklus, jei įmanoma – struktūruotas. Nederėtų rašyti vien didžiosiomis raidėmis: toks tekstas vargina, be to, dažnai jis vertinamas kaip šaukimas.
 
Ne mažiau už tekstą svarbios ir buto nuotraukos. Dažna klaida – nekokybiškos, tamsios, mažos nuotraukos. Tam, kad nuotraukose būtų matomi buto privalumai, patartina fotografuoti esant tinkamam apšvietimui. Butų pardavimas vyksta greičiau, jei nuotraukose matomi visi kambariai (taip pat – ir virtuvė, vonia, tualetas). Daugiau dėmesio sulauks skelbimas, kuriame nuotraukos pristato tvarkingą, švarų butą. Kuomet parduodamo buto kaina yra pagrįsta, o skelbimas parengtas atidžiai, tikimybė greičiau pasiekti tikslą gali padidėti net keletą kartų. Taigi, atsiperka net ir visai nedidelės pastangos.

Rodyk draugams

Kaip išsirinkome butą Klaipėdoje

2013-06-10

Esame jauna šeima, auginanti du mažamečius vaikus. Anksčiau nuomojomės  vieno kambario butą ir buvome įpratę gyventi susispaudus. Tačiau atėjo metas, kai norėjosi erdvesnio būsto. Turėjome šiek tiek santaupų, finansinės paramos iš tėvų, tačiau vien šių pinigų naujam butui neužteko.  Paskaičiavome pragyvenimo išlaidas ir supratome, jog galime imti paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Senos statybos butai klaipėdoje nežavėjo dėl prasto išplanavimo, neekonomiško šildymo bei nepatrauklios aplinkos. Be to, senos statybos butuose dažniausiai gyvena labai mišraus socialinio statuso gyventojai, turintys skirtingus poreikius ir skirtingą bendruomenės įsivaizdavimą. Kai ateina metas priimti vieningą sprendimą, susijusį su viso namo gerbūviu, tampa išties sudėtinga.
Taigi, nusprendėme pasidairyti, kur parduodami naujos statybos butai klaipedoje. Paaiškėjo, kad galimybių rinktis – labai daug, todėl pradėjome blaškytis ir nesutarti, kokie butai klaipedoje turėtų būti mums tinkamiausi. Pamatę, kad dėl tarpusavio nesutarimų, buto galime taip ir neišsirinkti, nusprendėme, kad pirmiausia patys turime sutarti, kam teikiame prioritetus. Po ilgų diskusijų, bendras prioritetų sąrašas atrodė taip:
·         energinio naudingumo klasė A arba B;
·         plotas ne mažesnis nei 70 kv. m. su daline apdaila;
·         bent vienas erdvus balkonas;
·         namas su liftu;
·         rakinama laiptinė;
·         jaukus kiemelis, kuriame yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė;
·         aptverta teritorija;
·         šildymo sistema su individualiais šilumos punktais;
·         netoliese yra darželis, mokykla;
·         iki artimiausios viešojo transporto stotelės ne daugiau kaip 7 min. kelio.
Tai buvo pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis apžiūrinėjome, kokie butai klaipedoje mums tiktų labiausiai. Kai butų paiešką susisiaurinome, pasirinkimui teliko du naujos statybos namai. Pasirinkome tą, kuris buvo netoli senamiesčio iš vienos pusės ir šalia klaipėdiečių itin mėgstamo parko iš kitos pusės. Šis butas pateisino mūsų lūkesčius su kaupu. Šiuo metu jį esame pilnai įsirengę ir mėgaujamės jaukiu šeimyniniu gyvenimu. Kadangi jaunų šeimų – dauguma, smagu pabendrauti ir lengva priimti visiems namo gyventojams aktualius sprendimus. Kitoms jaunoms šeimoms taip pat patartume iš anksto apsibrėžti norimo įsigyti buto vertinimo kriterijus ir tik tuomet pradėti žvalgytis, kokie butai klaipedoje atitiktų jų poreikius. 

Rodyk draugams

Kodėl taip auga susidomėjimas loftais?

2013-01-28

Idėja apleistas gamyklines patalpas pritaikyti gyvenimui kilo dar XX amžiaus pradžioje. Ir net nenustebtumėte, jog ši idėja kilo būtent bohemos atstovams, kurie primiausiai apleistose patalpose įrenginėdavo savo kūrybines dirbtuves. Vėliau kilo idėja, jog patalpos gali būti naudojamos ne tik kūrybiniam darbui, tačiau ir gyvenimui. Tuo tarpu į Lietuvą šios idėjos atkeliavo praėjus 80 metų, o gamyklinių patalpų rekonstravimo bumas prasidėjo tik prieš kelerius metus. Nors sveikatos priežiūros institucijos vis dar grūmoja pirštu dėl šių patalpų nesaugumo ir netgi žalos sveikatai - tai netrukdo loftams populiarėti.

Kokios yra to priežastys? Paradoksalu tai, jog priešingai negu JAV, Lietuvoje loftams pirmenybė yra teikiama ne dėl nestandartinio išplanavimo ar išskirtinės gyvenamosios vietos. Svarbiausiu kriterijumi čia tampa kaina. Ne paslaptis, jog nauji butai Vilniuje bei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kainuoja ne mažus pinigėlius. Tuo tarpu įsigyjant būstą lofte, už tą pačią sumą galime gauti dvigubai didesnio ploto būstą. O tai daugeliui skamba itin patraukliai.

Bet kaip sakoma - nieko nemokamo nebūna. Čia vėlgi grįžkime prie sveikatos apsaugos specialistų pateikiamų komentarų. Didžiausia šių loftų problema šiandien yra kenksminga gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, jog prieš keliasdešimt metų šiose patalpose vyko gamyklinė veikla, nėra nieko stebėtino, jog dabartinių loftų patalpose fiksuojami nemaži taršos rodikliai. Nėra iki galo žinoma kokios tiksliai cheminės medžiagos buvo naudojamos gamykloje, o taip pat nėra žinoma, kur buvo dedamos likusios gamybinės atliekos - tad rūpintis reikėtų ne tik dėl pačių patalpų, tačiau taip pat ir šalia lofto esančios aplinkos užterštumo.

Tad klausimas - ar perkant loftą neįsigyjame katės maiše? Galbūt sutaupę būstui, sumokėsime savo sveikata. Žinoma, nėra reikalo sutirštinti spalvas ir teigti, jog gyventi buvusiose gamyklinėse patalpose nėra racionalu. Visgi, Lietuvoje ši loftų mada tik pradeda populiarėti, kol kas nėra atliekami nuodugnūs tyrimai, pati loftų tema nėra detaliau analizuojama. Tad greičiausiai apie racionalų pasirinkimą tarp lofto ir paprasto buto galėsime diskutuoti tada, kuomet padidės ir informacijos sklaida šiuo klausimu.

Rodyk draugams